Žmonių apsisprendimą renovuoti daugiabučius stabdo jų pačių susikurti mitai
Autorius: MB „Renju“
Pastaruoju metu bandoma atsakyti į klausimą, kodėl Lietuvoje per beveik du dešimtmečius renovuota tiek mažai daugiabučių. Kaip nurodyta Lietuvos renovacijos žemėlapyje, atnaujinta tik 12,4 proc. visų renovuotinų daugiabučių visoje Lietuvoje.
„Tai kompleksinė problema ir pagrindinę priežastį sunku įvardyti, bet didelę įtaką daro ir gyventojų susikurti mitai apie renovaciją“, – sako vienos daugiabučių renovacijos administravimo įmonės vadovas Vytenis Navagreckas. Jis teigia, kad pristatant valstybinę renovacijos programą daugiabučių gyventojams, tenka išklausyti ir sugriauti daug gyventojų susikurtų mitų.
Žmonės už renovaciją mokės iki gyvenimo pabaigos
Bene dažniausiai išgirstas mitas – gyventojai už renovaciją mokės iki gyvenimo pabaigos. Tikra tiesa yra ta, kad gyvendami nerenovuotame daugiabutyje gyventojai iki gyvenimo pabaigos mokės dideles sąskaitas už šildymą bei nuolat mokės įmokas, reikalingas senam daugiabučiui prižiūrėti.
Geriau nugriauti visus senus daugiabučius
„Kam ta renovacija, geriau nugriaut visus tuos senus daugiabučius ir pastatyti naujus“, – teigia renovacijos skeptikai. Tiesa, kad už tokį pokytį gyventojai mokėtų šimtus tūkstančių – daug daugiau nei kainuoja renovacija. Beje, šiandien tai labai sunku įgyvendinti, nes tokiam sprendimui reikia visų daugiabučio gyventojų sutikimo.
Daugiabučių renovacija ilgai trunka
Dar vienas mitas – renovacija labai ilgai trunka. Tiesa yra ta, kad daugiabučio renovacijos procesas dažniausiai vyksta 2–3 metus. Jei renovacija trunka ilgiau, vadinasi, susiduriama su problemomis, dėl kurių kartais kalti patys daugiabučio gyventojai, pvz., name yra skolininkų, neįregistruoti priestatai, gyventojai neįsileidžia į butus atlikti privalomų darbų ir būna pasyvūs renovacijos procese.
Renovacija brangiai kainuoja
Kitas mitas – renovacija kainuoja daug, todėl geriau patiems rinktis pinigų ir etapais remontuoti daugiabutį. Gyventojai nesusimąsto, kad surinkti pinigų dideliems darbams, tokiems kaip stogui tvarkyti ar šildymo sistemai atnaujinti, užtrunka daug metų, o namo būklė laikui bėgant tik blogėja. Daugiabučių gyventojai, atsisakę renovacijos, pamiršta, kad jie visą gyvenimą brangiai mokės už seno daugiabučio nuolatinį privalomą remontą.
Tiesa yra ta, kad daugiabučių namų atnaujinimo programa suteikia galimybę vienu kartu atnaujinti viską sename daugiabutyje. Todėl labiau apsimoka pasinaudoti daugiabučių atnaujinimo programa, iš karto atlikti visus darbus ir už juos mokėti įmokas gaunant atitinkamą valstybės paramą.
Be to, socialiai remtini gyventojai už renovaciją nemoka nieko, už jų butų renovacijos įmokas moka savivaldybė.
Po renovacijos butuose atsiras pelėsis
Daug metų egzistuojantis mitas – po renovacijos butuose atsiras pelėsis. Tiesa yra ta, kad kai kuriuose senuose daugiabučių butuose jau prieš renovaciją būna įsiveisęs pelėsis dėl netinkamos ventiliacijos ir per didelės drėgmės. Gyventojų pareiga yra tą pelėsį išsinaikinti, atidaryti ventiliacijos angas, kurias dažniausiai senuose butuose patys gyventojai būna užsandarinę.
Renovacijos metu yra pravalomi ventiliacijos ortakiai, todėl daugiabučio renovacija padeda atkurti gerą ventiliacijos sistemą. Bute, kuriame prieš renovaciją nebuvo pelėsio, jo po renovacijos ir neatsiras.
Mitus reikia griauti
Šie mitai yra tik dalis stringančios daugiabučių renovacijos problemos. Daugiabučių būklė kasmet tik blogėja, sunaudojama vis daugiau energijos jiems šildyti, o gyventojai moka dideles sąskaitas.
„Norint paspartinti renovacijos procesą pirmiausia reikia šviesti gyventojus, pasakoti ir rodyti teigiamas daugiabučių renovacijos puses, griauti įsisenėjusius mitus“, – sako renovacijos administravimo įmonės MB „Renju“ vadovas Vytenis Navagreckas. Jis tikisi, kad renovacijos ledai pajudės, kai senų daugiabučių gyventojai suvoks savo atsakomybę už daugiabučio priežiūrą bei pamatys, kad valstybės parama renovuoti daugiabučius kasmet tik mažėja, o renovuotinų senų daugiabučių būklė kasmet tik blogėja.
