Planuojate griauti seną namą ir jo vietoje statyti naują? Kokie leidimai tam reikalingi?
Neretai įsigijus sklypą su senos statybos namu ir nusprendus visą namą nugriauti ir atstatyti naują nekeičiant nei ploto, nei išvaizdos, nei paskirties, atsiranda abejonės, ar būtų reikalingi kokie nors leidimai - griovimo ir statybos? Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikia koncentruotą informaciją, kuri aktuali, jei ketinate seną namą griauti ir jo vietoje statyti naują.
Pirmiausia žinotina, kad neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. O nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.
Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.
Statinio kategorija nustatoma remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatomis.
Statybos įstatyme nustatyta, kad naujo statinio statyba yra statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį.
Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nustato statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims. Taigi, statinio griovimas yra statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu.
Leidimas nugriauti statinį privalomas ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis ypatingasis ir neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys, pastatytas ne anksčiau kaip prieš 50 metų ir nepatenkantis į kultūros paveldo objekto teritoriją ar kultūros paveldo vietovę (pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą).
Bendruoju atveju statybą leidžiančio dokumento privalomumas statinio statybos darbams nustatomas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo nuostatas, atitinkamai pagal statinio kategoriją, ketinamų vykdyti statybos darbų rūšį.
Remiantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi – statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus.
Taip pat atkeiptinas dėmesys į tai, kad statybos darbai, kurių metu neišardomos (neišmontuojamos) visos statinio konstrukcijos giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi, nėra laikytini griovimu.
Šaltinis: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija
