Patvirtinti poįstatyminiai aktai dėl statinių paskirčių apibrėžties ir reguliavimo

Paskirčių klasifikavimas. Patikslintas statinių ir atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais formuojamų patalpų paskirčių sąrašas, kad jis sutaptų su žemės naudojimo būdų turiniu, kuris naudojamas teritorijų planavimo dokumentuose. Tai leis jau pirminiame teritorijų planavimo etape „užkoduoti“ jų paskirtį. Mažinant administracinę naštą, panaikinta prievolė rengti projektą ir gauti statybos leidimą, kai keičiama tik pastato ar patalpos paskirtis, bet nekeičiama  paskirties grupės – t. y. kai veikla pastate ar patalpoje keičiama į pagal savo pobūdį ar specifiką panašią veiklą. Savivaldybės taip pat įgyja pareigą prižiūrėti, ar pastatai naudojami pagal paskirtį, atitinkančią savivaldybės bendrajame plane numatytą leistiną teritorijos naudojimo būdą.

Turtinių vienetų reglamentavimas. Statinių paskirčių klasifikavime įvestas turtinių vienetų – atskirais nekilojamojo turto kadastro objektais pastate galimų suformuoti patalpų – apribojimas tam tikros paskirties statiniuose: vienbučiuose gyvenamuosiuose namuose, atskiroms socialinėms grupėms skirtuose gyvenamuosiuose pastatuose, viešai rekreacijai skirtuose poilsio pastatuose. Pastatuose, kur tai nėra draudžiama, bet praktikoje susiduriama su piktnaudžiavimu, patalpoms nustatyti tam tikri tipologiniai reikalavimai, užkertantys kelią tęsti blogąją praktiką, pvz. viešbučių virtimą „butais“. Pagalbinio ūkio pastatams nustatyta sąlyga juos formuoti ir registruoti tik kaip vieną statinį, atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais (patalpomis) jie negalės būti skaidomi.

Išskirti mišrūs ir vienos paskirties pastatai. Siekiant  tarpusavyje suderinti pastatų paskirtis ir teritorijai ar žemės sklypui nustatytus galimus žemės naudojimo būdus, kurių gali būti ne vienas, išskiriami mišrūs ir vienos paskirties pastatai. Nustatytas juose galimas įvairių paskirčių patalpų santykis, papildytos infrastruktūros poreikio normos ir techniniai reikalavimai projektuojant mišrius pastatus, taip pat sąlygos mišrių pastatų statybos galimybei:  patalpų paskirtys pastate galės būti tik tokios, kurios neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentuose nustatytiems galimiems žemės naudojimo būdams. Taip siekiama užkirsti kelią įsisenėjusiai praktikai, kai teritorijų planavimo metu suplanuota žemės sklypų naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas yra tik formalumas, nes realiai pastatų paskirtis tampa visai kitokia nei suplanuota.

Patikslinta  blokuotų pastatų sąvoka. Nustatyta, kad blokuoti pastatai  turi turėti visus elementus, būtinus kiekvieno iš jų, kaip savarankiško pastato funkcionavimui, ir jo naudojimui skirtą žemės sklypą ar sklypo dalį.  Taip tikimasi išvengti atvejų, kai blokuoti pastatai virsta horizontaliais daugiabučiais, kuriuose kiekvienas butas, nors ir vadinamas pastatu, bet yra betarpiškai priklausomas nuo kito, tiek bendrų konstrukcijų, tiek neišspręstos infrastuktūros ir valdymo prasme.

Rekreacinių  pastatų paskirtys. Atskirti viešai ir privačiai rekreacijai naudojami pastatai bei nustatyta, kad asmeninei rekreacijai skirti pastatai gali būti statomi rekreacinio naudojimo būdo žemės sklypuose tik tokiu atveju, jei jų statybos galimybė numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, kitu atveju šiose teritorijose gali būti statomi tik viešai rekreacijai skirti pastatai. Teritorijų planavimo metu aiškiai atskyrus privačiai ir viešai rekreacijai skirtas teritorijas išvengsime situacijų, kai vaizdingiausios, didžiausius rekreacinius resursus bei ekosistemines paslaugas galinčios suteikti rekreacinės teritorijos tampa privačiomis, visuomenei neprieinamomis.

Patikslinti gyvenamųjų pastatų projektavimo techniniai normatyvai ir infrastruktūros reikalavimai. Jie sudaro sąlygas jau susiformavusio užstatymo teritorijose taikyti išimtis naujų gyvenamųjų pastatų atsiradimui ar esamų rekonstravimui panaudojant greta esančią infrastruktūrą, kai žemės sklype jos įrengimas neįmanomas, numatytos išlygos norminiams reikalavimams. Taip pat sudaryta galimybė daugiabučiams gyvenamiesiems pastatams reikalingą infrastruktūrą planuoti ir projektuoti bendrą – kvartalinę, netaikyti šiuo metu galiojančio reikalavimo keliems greta esantiems pastatams būtiną infrastruktūrą numatyti atskirą kiekviename žemės sklype. Tikimasi, kad tai paspartins, palengvins teritorijų konversijas, leis išsaugoti ir tvariai naudoti susiformavusias urbanistines struktūras, o naujose teritorijose – kurti kokybišką infrastruktūrą.

Patikslintas minimalus privalomas automobilių stovėjimo vietų skaičius. Atsižvelgiant į naują statinių paskirčių reglamentavimą, patikslintas minimalus reikalaujamas automobilių stovėjimo vietų skaičius, kurį savivaldybės gali padidinti arba sumažinti atsižvelgiant į konkrečios teritorijos ypatumus. Nustatyta, kad automobilių stovėjimo vietų patalpa pastate negali būti formuojama ir registruojama kaip atskiras Nekilnojamojo turto kadastro objektas, jeigu šią patalpą numatyta naudoti ir kaip priedangą, šios patalpos priskiriamos butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioms patalpoms.

Priedangų įrengimas. Taip pat, įvertinus šiandienines saugumo grėsmes, sudaryta galimybė įsirengti požemines priedangas žemės sklypuose – didžiojoje daugumoje žemės naudojimo paskirčių ir būdų.

Teisės aktai dėl priedangų įrengimo, minimalaus privalomo automobilių stovėjimo vietų skaičiaus, rekreacinių pastatų paskirčių, blokuotų pastatų, mišrių ir vienos paskirties pastatų išskyrimo, dėl turtinių vienetų reglamentavimo ir paskirčių klasifikavimo įsigalios š. m. lapkričio 1 d. kartu su Statybos įstatymo pataisomis.

Patikslinti gyvenamųjų pastatų projektavimo techniniai normatyvai ir infrastruktūros reikalavimai jau yra įsigalioję.

Teisinio reglamentavimo pakeitimų pasiūlymus suformavo aplinkos ministro sudaryta darbo grupė. Rengiant šiuos pakeitimus darbo grupė atsižvelgė į Specialiųjų tyrimų tarnybos, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir kitų institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, užsienio valstybių praktiką. Darbo grupė gilinosi į Lietuvoje kylančias problemas, kai svečių namai, viešbučiai, vienbučiai gyvenamieji namai virsta daugiabučiais gyvenamaisiais pastatais, kūrybinės dirbtuvės – butais, ūkio pastatai – gyvenamaisiais namais. Planuojami pokyčiai buvo pristatyti Seimo Aplinkos apsaugos komitete, apie juos diskutuota atviruose susitikimuose su socialiniais partneriais.