„Mūsų svajonių įgyvendinimas yra įkvėpimo šaltinis naujiems mūsų sumanymams“ (Orison Swett Marden)

Laimėjote konkursą gėlėmis gražinti Vilnių. Kokia buvo UAB „Stebulė“ koncepcija? 

V. Kropa: Dalyvaudami sostinės savivaldybės konkurse „Gėlių sodinimas ir priežiūra viešose erdvėse“ turėjome savo viziją: išanalizavus gėlynų stilių ir madas, sukurti ir padovanoti gerą nuotaiką sostinės gyventojams ir svečiams – per augalų grožį, spalvą, formą ir kvapą sukurti naujas gėlių kompozicijas. Vilnių norime puošti ryškiomis spalvomis, kurios per visą sezoną nuolat keičia savo vaizdą. Pagaliau pasiektas tikslas, mūsų įmonės džiaugsmui, yra įkvėpimo šaltinis naujiems mūsų sumanymams.

Pamažu vilniečiai ir miesto svečiai sostinės erdvėse jau ir 2021-ųjų metų ankstyvą pavasarį atras naujų ryškių spalvų, gerų emocijų. Todėl šių metų rudenį visame mieste pasodinome daugiau nei 70 tūkst. svogūninių gėlių – narcizų, krokų, žydrių, scylių ir t.t. Sostinėje tai vienas iš pirmųjų tokių projektų, kurio tikslas – ankstyvą pavasarį džiuginti miesto gyventojus ryškiomis spalvomis, įvairiais žiedais. Toks augalų kiekis – tikras iššūkis, tad į pagalbą pasitelkėme akumuliatorinius suktuvus, pagaminome jiems specialius antgalius, kuriais svogūnėlius sodinome į veją. Telieka laukti pavasario, kuomet galėsime džiaugtis rezultatu. 

Kaip parenkate vietą miesto gėlynams?

U. Guogytė: Gėlynas gali būti labai dekoratyvus jį supančios aplinkos akcentas, tačiau svarbu nepamiršti, jog tai – tik visumos dalis. Bet koks želdynas turėtų harmoningai įsilieti į kraštovaizdį. Svarbu tinkamas gėlyno vietos ir formos parinkimas, priderinimas prie aplinkos padiktuotos nuotaikos. Galime įsigyti labai dekoratyvių, brangių augalų, tačiau, jei jie bus pasodinti netinkamoje vietoje, neatskleis viso savo grožio. O būna ir atvirkščiai – želdynas sudarytas iš neryškių, niekuo neišsiskiriančių augalų, tačiau visuma atima žadą. Būtent to ir siekiame – po truputį atsisakyti gėlynų, kurie neturi ryšio su juos supančia erdve (pavyzdžiui, klombų, nutolusių nuo takų, suformuotų viduryje pievos). 

Kodėl pasirinkote vienmečius augalus keisti daugiamečiais?

U. Guogytė: Anksčiau želdynuose dominavę vienmečiai augalai vis dažniau užleidžia vietą daugiamečiams, nes daugiametės gėlės vienoje vietoje gali augti dešimtmetį, o vienmetes gėles keičiame 3 kartus per sezoną: pavasarį sodiname našlaites, vėliau – vasarines gėles, o rudenį į miestą vėl grįžta našlaitės. Sodinant vienmečius augalus, dirva nuolat perkasinėjama, augalinės liekanos išvežamos, tad gruntas nepasipildo organika – ir tai skatina eroziją. Kadangi dirvožemis „išsunkiamas“, jį tenka keisti. Džiugu, jog sostinės savivaldybė į šiuos veiksnius atsižvelgia ir siekia rinktis tvaresnius ir ekologiškesnius sprendimus. Vienmečius gėlynus perprojektuojame ir palaipsniui pakeičiame į daugiamečius. Tam reikia laiko, tačiau džiaugiamės, kad pavyksta judėti tinkama linkme.

Vieša erdvė, panašu, diktuoja savo ypatumus, kuria iššūkius?

U. Guogytė: Vieša erdvė turi savų ypatumų. Lankytojų srautas čia žymiai didesnis nei privačiuose želdynuose, tad miesto gėlynams tenka atlaikyti tam tikrus iššūkius. Ne paslaptis, jog tarp augalų primėtoma šiukšlių, randame aplaužytus, ištryptus, išvogtus augalus. Keisčiausia, kad dažnu atveju išrauti augalai ir paliekami šalia gėlyno. 

Tačiau atkakliai siekiame įgyvendinti savo ambiciją, begalinį troškimą Vilnių nuspalvinti dar įvairesnėmis spalvomis.

Pievos tampa natūraliais gėlynais

Pievomis, atrodo, nieko nenustebinsi, tačiau UAB „Stebulė“, panašu, keičia sostinės pievų koncepciją? 

V. Kropa: Vilnius pastaruoju metu imasi naujos miesto vejų priežiūros strategijos, kuri darniai susieta su žaliojo miesto politika – tvarkant aplinką, siekiama atkurti natūralias pievas miesto erdvėse, taip pat išsaugoti tokių pievų ekosistemą ir bioįvairovę.

Natūralios erdvės principai sėkmingai taikomi Lietuvos parkuose ir kitose visuomeninėse erdvėse. Tokios erdvės naudingos gamtai, nes jose randa prieglobstį daug didesnė biologinė įvairovė.

UAB „Stebulė“ remia tokias nuostatas ir palaiko idėją – natūralių pievų miesto erdvėse išsaugojimą ir jų atkūrimą.

Tęsdami šį projektą, pradėjome kurti nedidelius natūralios pievos parodomuosius plotus.

Pagrindiniai tokios pievos principai yra trys: vejai leidžiama virsti pieva, ji papildomai praturtinama žydėjimą ir spalvingumą užtikrinančiais augalais, naudojami žydinčių pievų sėklų mišiniai. 

Vienas iš tokių natūralios pievos plotų – Geležinio Vilko gatvės šlaitai. Per 2020 m. UAB „Stebulė“ tęsė šiuos darbus, kurie buvo įgyvendinami kartu su specialistais. Pastarieji tinkamai parinko natūralių žolių sėklų mišinį, kuris užtikrina žydėjimą visą gamtiškai įmanomą laiką. Vienos žolės žydi anksti pavasarį, kitos – vasarą, o trečios – ir rudenį. Būtina laikytis ir sėklų naudojimo rekomendacijų: svarbu parinkti gerą, nepiktžolėtą dirvožemį, kad sėkmingai sudygtų sėklos; be galo svarbi priežiūra pirmaisiais ir antraisiais sėklų dygimo metais. Taip pat nereikia pamiršti, kad bet kokią erdvę privaloma prižiūrėti, kad ji neatrodytų ir nebūtų apleista. Naujų ir įvairių spalvų, gamtos ir grožio balansas Geležinio Vilko gatvės šlaituose – įmonės dovana Vilniui. Šiuo projektu planuojame džiaugtis jau nuo ateinančių metų vasaros.

Tokiu būdu judri Vilniaus gatvė per ateinančius metus įgaus ne tik gyvybės, bet ir formuos jaukesnio miesto pojūtį. Žydinčios pievos vieta mieste parenkama tokia, kur nėra tiesioginio žmogaus sąlyčio su pieva. Natūrali augmenija turėtų būti išsaugoma ir atkuriama pirmiausia prie magistralinių gatvių arba greitkelių. Svarbiausia nepamiršti, kad žydinti pieva skirta ne vaikščioti, o gėrėtis.

Kuo kvepia sostinė

Gėlės, jų žiedai, kvapai, spalvos dažnai yra terapinė priemonė. Ar šie vardikliai svarbūs formuojant miesto gėlynus?

U. Guogytė: Žinoma, gamtos elementai mieste mus veikia teigiamai, o tinkamai suderintos spalvos, formos ir kvapai efektą sustiprina.

Jei gėlynas yra toliau nuo praeivių, pvz., žiedinėje sankryžoje, neskiriame dėmesio kvapams pasirinkti. Tačiau žmonių susibūrimo, poilsio vietose apie tai verta atsakingai pagalvoti. Teko girdėti teigiamų atsiliepimų apie Rotušės aikštėje pasodintas lobuliarijas, kurios praėjusią vasarą čia skleidė medaus kvapą. Lazdynuose, planuojant gėlyną netoli mokyklos, vietomis įterpiamos mėtos – tikimės, kad ir šis sprendimas žmonėms patiks.

Miesto gėlynams tinkamiausi yra nereiklūs augalai, tad ieškome pusiausvyros tarp dekoratyvumo bei patvarumo. Gėlės turi būti ir tinkamos mūsų klimato sąlygoms, ir parinktos konkrečiam gėlynui, atsižvelgiant į apšvietimą bei drėgmės režimą. Pirmiausia ieškome augalų Lietuvoje, tačiau bendradarbiaujame ne tik su vietiniais, bet ir su užsienio augintojais. 

Kaip prižiūrimi miesto želdiniai, gėlynai, kiek lemia jų priežiūra?

U. Guogytė: Želdynai, ypač vienmečių augalų gėlynai, nuolat laistomi, tręšiami, ravimi. Visi gėlynai ir gėlinės laistomi vėlai vakare ir naktį. Taip daroma dėl to, kad vandens lašeliai, gėles laistant dieną, sukuria padidinamojo stiklo efektą: saulė juos gali išdeginti ir ant augalų lapų matomi rudi apvalūs nudegimai. Atsižvelgiant į technines galimybes, gėlynams laistyti buvo įrengta laistymo sistema – vienas iš efektyvių laistymų, nes vandens nuostolis minimalus, jo išgaruoja mažiau, o daugiau patenka ant šaknų. Subalansuotas ir savalaikis tręšimas kompleksinėmis trąšomis užtikrina vešlų gėlių augimą, išryškina spalvas, sustiprina šaknų sistemą. Prižiūrint gėlynus, yra karpomi žiedynai, šalinamos negyvos augalų dalys. Gėlynų augalai nuolat tikrinami – stebime, ar nėra ligų, kenkėjų. Augalo dekoratyvumui įtakos turi ne tik jo veislė, bet ir priežiūra. Žinoma, kuo tinkamesnis augalas parinktas konkrečioms aplinkos sąlygoms, tuo mažiau priežiūros jis reikalaus.