Medinė architektūra Vilniuje: kada turėsime pirmąjį medinį dangoraižį?
Autorius: Vilniaus m. savivaldybė
Medinė architektūra, apie kurią šiuo metu tiek daug kalba projektuotojai, architektai, konstruktoriai, inžinieriai, anaiptol ne naujiena. Vieni iš pirmųjų žmonių būstų buvo iš medžio arba molio ir šiaudų. Tačiau, tai, ką šiuo metu galima sukurti iš medžio ir kaip jį galima panaudoti įvairiausiuose statiniuose – tai tikroji inovacija.
Mediena gali tapti modernios ir tvarios miesto plėtros pagrindu. Tiesa, pažangaus požiūrio dar trūksta mūsų teisinėje bazėje, statybų reglamentuose ir įvairiuose reikalavimuose teik projektuotojams, tiek gamintojams.
Birželio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybėje vyko diskusija „Šiuolaikinė medinė architektūra Vilniuje“, subūrusi specialistus iš Lietuvos ir užsienio. Diskusijoje dalyvavo projektuotojai, architektai, medienos žaliavos perdirbėjai, nekilnojamojo turto plėtotojai.
Statybų sektoriuje, kuris yra vienas iš labiausiai aplinką teršiančių sričių ir generuojantis didžiulius kiekius šiltnamio efektą sukeliančių dujų, medienos naudojimas padeda spręsti tvarumo iššūkius, atitikti didėjančius aplinkosauginius reikalavimus.
Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė teigia, kad pirmąsias diskusijas tarp architektų ir urbanistų ji išgirdo daugiau nei prieš 20 metų, tačiau tik dabar prasideda realūs žingsniai link šiuolaikinės medinės architektūros įgyvendinimo. „Vienas visko nepadarysi, turime telkti visus kuriančius mieste, kurie gali prisidėti“, – sako ji.
Šiuolaikinės technologijos leidžia statyti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančius visuomeninius pastatus iš medienos, netgi dangoraižius. Tokie pastatai galėtų atsirasti iš medžiagos, kuri užauga čia pat – mūsų žemėje. „Mes jau galėjome turėti medinį dangoraižį. Plėtotojai turėjo ambiciją ir galimybes tokį pastatyti čia, Vilniuje. Deja, esama įstatyminė bazė, kol kas nesutvarkyta, – sako Laura, – Vilnius svajoja turėti šiuolaikinės medinės architektūros visuomeninius pastatus. Todėl ir kalbame apie tai, keliame klausimus, diskutuojame.“
Teisinės sistemos iššūkiai
Reikšmingų postūmių jau yra ir įstatyminėje bazėje. Praeitais metais vyriausybė patvirtino nutarimą dėl medienos ir kitų medžiagų iš atsinaujinančių šaltinių naudojimo visuomeniniuose pastatuose. Nuo šių metų lapkričio visuomeniniuose pastatuose (jei juose nėra miegamųjų vietų) 50 proc. medžiagų turės būti iš medienos ir kitų medžiagų iš atsinaujinančių šaltinių.
Nuo 2028 metų šis reikalavimas taikomas visiems visuomeniniams pastatams.
„Yra du svarbūs aspektai, dėl kurių priimtas toks nutarimas. Pirmasis – aplinkosauginis: mediena – lyderiaujanti medžiaga „užrakinant“ CO2, tai atsinaujinantis išteklius, mediena lengvai perdirbama. O kitas – ekonominis. Šiuo metu Lietuvoje vyrauja pjautinės medienos ir žaliavos eksportas. Siekiame, kad čia, vietoje, ji būtų apdirbama ir naudojama statybose. Tai padėtų sumažinti 10–15 proc. statybos kaštų“, – pateikia skaičius Artūras Sakalauskas, Aplinkos ministerijos Architektūros ir inovacijų skyriaus vyriausiasis patarėjas.
Inžinerinę medieną pristačiusios konsultavimo įmonės MB „Stogė“ vadovė Alina Sachova patvirtino, kad Lietuvoje gaminama mediena tikrai tiktų ir daugiaaukštei statybai. Vis dėlto esamas Aplinkos ministerijos ventiliuojamų pastatų fasadų sertifikavimas bei galiojančios gaisrinės normos apriboja rinkos galimybes Lietuvoje, todėl produktus gaminančios įmonės savo produkciją eksportuoja.
Diskusijos dalyviai diskutavo, kad medienos pramonė neturėtų būti plėtojama esamų miškų sąskaita, o pramoniniams miškams galėtų būti naudojamos esamos žemės naudmenos.
Pirmasis medinis visuomeninis pastatas Lietuvoje turėtų iškilti Vievyje. Tai valstybinės miškų urėdijos administracinis pastatas. „Išora x Lozuraitytė“ studija ir „After Party“ projektas laimėjo tarp 12 idėjų konkurse. Šiuo metu vyksta projektinių pasiūlymų derinimas.
Keičiasi ir gaisrinės saugos reikalavimai
Nuo praeitų metų rugsėjo pakeisti ir gaisrinės saugos reikalavimai. Dabar galima statyti medinių konstrukcijų pastatus iki 9 aukštų, neribojant numatoma žmonių kiekį pastatuose (anksčiau buvo galima iki 4 aukštų, pastatuose, kuriuose numatoma vienu metu bus ne daugiau nei 1200 žmonių).
Valstybė + pramonė + mokslas
Kol Lietuvoje dar nėra modernios medinės architektūros pavyzdžių, galima pasidairyti į kaimynines šalis. Švedija yra puikus pavyzdys, kaip galima puoselėti medinę architektūrą ir taip sustiprinti ir ekonomiką. Švedijoje nuo 2012 m patvirtinta nacionalinė medinės statybos skatinimo strategija, kurioje dalyvauja atskiros savivaldybės. Šiuo klausimu kartu dirba akademinė bendruomenė (universitetai, mokslo centrai), valstybė ir pramonė. Toks bendradarbiavimas duoda gerų rezultatų. Pasitelkiami moksliniai tyrimai, o gauti rezultatai pritaikomi pramonėje. Pavyzdžiui, Švedijos lentpjūvėse naudojama technologija paverčia minkštą medieną į kietmedį.
Dvidešimties aukštų medinukas
Švedai Skellefteå mieste pasistatė ir vieną aukščiausių medinių pastatų pasaulyje – 20-ies aukštų multifunkcinį pastatą „Sara Kulturhus“. Jame yra dvi teatro, koncertų salės, muziejus, meno galerija, biblioteka, konferencijų centras, viešbutis. Pastato viduje yra jauki vieša erdvė, kurioje gali leisti laisvalaikį miestiečiai. Beveik viskas pastate – iš medžių, tik kai kurioms detalėms panaudotos kitos medžiagos.
Pagrindinė laikanti struktūra buvo pagaminta iš klijuoto medžio karkaso – kolonų ir sijų kombinuotų su CLT (kryžmai klijuoto medžio) laikančių sienų ir perdangų plokštumomis. Pastato plotas apie 30 tūkst. kv. m. Statant jį panaudota 12 000 kv. m medienos, kuri buvo užauginta visai šalia – 60 km spinduliu.
Švedijoje projektuojami ne tik visuomeniniai mediniai pastatai, bet ir mediniai daugiabučių kvartalai, autobusų stotelės, stočių laukimo paviljonai, funkciniai pastatai, kaip skrydžių valdymo bokštas.
Sociali medžiaga
Prancūzijoje yra priimtas reikalavimas, kad visuomeniniuose pastatuose būtų naudojama bent 50 proc. medienos. Šalyje eksperimentuojama su socialiniais namais, kuriuose naudojama mediena, statomi mediniai kvartalai. „Mediena – sociali medžiaga, ji kintanti, dar sako „gyva“, mediniai pastatai jaukesni, jie kuria namų atmosferą. Labai svarbu į visuomeninių pastatų kūrimą įtraukti ir visuomenę“, – mano architektas Nicolas Ziesel, dirbantis architektūros įmonėje „Koz.green“.
Architektų atsakomybė
Architektė Gabrielė Ubarevičiūtė iš, „After party“ dalinosi patirtimi, kad dirbdama Honkonge ir matydama nutrūktgalvišką statybų mastą ir aštrėjančius klimato pokyčių iššūkiaus, mano, kad architektams ir projektuotojams laikas permąstyti savo pačių atsakomybę. „Žmonijos išsivystymas per pastarąjį šimtmetį pasiekė neregėtą pažangą, tačiau, akivaizdu, kad visas augimas yra paremtas, ateities kartų sąskaita. Statybų sektorius yra atsakinga net už 42 proc. visų klimato atšilimą sukeliančių dujų išmetimo, architektūra, kaip to pirmtakas, privalo ieškoti naujų atsakymų“, – įsitikinusi G. Ubarevičiūtė.
Populiariausių ir didžiausią civilizacijos progresą padariusių medžiagų – betono ir plieno gamyboje reikalingas labai didelis energijos kiekis – kas lemia ir milžinišką CO2 pėdsaką. O mediena turi net neigiamą CO2 pėdsaką – energija reikalinga užaugti medžiui gaunama iš medžių sugeriamo CO2. Medžiui pūnant ar degant (kaip biokurui), visa surinkta anglis grąžinama į atmosferą. Bet jei medis yra nupjaunamas ir paverčiamas į statybinę medžiagą, tai anglis gali būti užrakinta amžiams, tiek, kiek pastatas egzistuos.
Anot G. Ubarevičiūtės, žvaigždžių architektūros era, kai pastatuose architektas įgyvendina savo ambicijas ir statosi sau paminklą, baigėsi. „Metas atsigręžti į tai, kas mažiau kenkia mums patiems ir paliks mažiau problemų ateities kartoms“, – mano G. Ubarevičiūtė.
Konferencija baigėsi architektų „After party“ užvesta diskusija apie ISO standarto reikalavimus dalyvaujantiems architektūros konkursuose. „Diskusija apie svarbius pokyčius organizuojant architektūrinius konkursus ir reglamentuojant modernią medinę architektūrą bus ir toliau plėtojama ir ieškoma sprendimų, kaip atverti kelią medinei architektūrai“, – teigė Vilniaus miesto vyriausioji architektė L. Kairienė.
