Kredito įstaigas numatoma įpareigoti pateikti nekilnojamojo turto paskolos gavėjui alternatyvas pasirenkant palūkanų rūšį

Antradienis, 04 birželio 2024

Autorius: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Seimas po svarstymo pritarė Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigoti kredito įstaigas užtikrinti kiekvienam nekilnojamojo turto (NT) paskolos gavėjui realią galimybę pasirinkti palūkanų rūšį.

Kaip pažymi iniciatyvos rengėjai, Lietuvoje susidarė fiksuotų palūkanų normų produkto būsto kreditavimo rinkoje trūkumas, nes kredito davėjai vartotojams nesiūlo fiksuotosios palūkanos normos arba siūlo labai neaktyviai.

Remiantis Lietuvos banko analizės duomenimis, 2023 m. vidutiniškai tik 3 proc. naujų paskolų buvo išduota su fiksuotų palūkanų norma (fiksuota ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui), kai euro zonoje – 78 proc.

Svarstomu įstatymo projektu numatoma įpareigoti kredito įstaigą prieš paskolos sutarties sudarymą pateikti vartotojui ne mažiau kaip dvi alternatyvas: galimybę rinktis būsto paskolą su bent 5 metų fiksuotąja palūkanų norma arba su kintamąja palūkanų norma. Jeigu finansų įstaiga dėl objektyvių priežasčių negalėtų pateikti pasiūlymo dėl bent 5 metams fiksuotos palūkanų normos, tokiu atveju ji privalėtų pasiūlyti kredito gavėjui priemonę, skirtą kintamosios palūkanų normos svyravimo rizikai sumažinti arba jai valdyti bent 5 metų laikotarpiu.

Siūlomas įpareigojimas atsirastų toms finansų įstaigoms, kurių būsto paskolų portfelis didesnis nei 50 mln. eurų.

Pakeitimais taip pat siūloma įpareigoti kredito davėjus pateikti nuorodas į Lietuvos banko interneto svetainėje viešai skelbiamus duomenis apie kredito sutartims taikomą kredito palūkanų normą, bendrą kredito kainą ir bendro pobūdžio informaciją apie kredito refinansavimą. Tokiu būdu kredito gavėjai būtų skatinami domėtis pagal jų sudarytas kredito sutartis taikomos maržos sumažinimo arba turimo kredito refinansavimo galimybėmis.

Po svarstymo už šiuos teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-3738(2) balsavo 110 Seimo narių, susilaikė 4 parlamentarai. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Temos: Finansavimas