Kaune pradėtos naujo tilto statybos

Tiltų statyba – įprasta vakarietiška praktika. Senesni Europos miestai jų turi kone kas kelis šimtus metrų. Tiltai reikalingai viskam – ir žmonėms laisvai judėti, ir greitesniam, patogesniam susisiekimui, išvengiant transporto spūsčių.

Šį tiltą planuojame pastatyti per trejus metus, tačiau tam reikalingas ir valstybės prisidėjimas. Kol kas iš Vyriausybės mums adresuotas apskritas nulis“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Vadinamasis Kėdainių tiltas laikomas strateginės reikšmės objektu visam Kauno regionui. Prireikus, jo techniniai parametrai leistų šį kelią virš Nemuno pasitelkti kaip alternatyvų maršrutą krašto gynybai.

Pasveikinti miestą su naujų statybų pradžia atvyko ir kaimyninių savivaldybių atstovai – Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis bei Kaišiadorių rajono meras Šarūnas Čėsna.

Visi ceremonijos dalyviai parašais simboliškai įtvirtino laišką ateities kartoms. Šis, įdėtas į kapsulę, buvo įbetonuotas būsimų tilto pagrindų vietoje. Statybų aikštelę pašventino Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.

„Bet koks darbas prasideda troškimu, vizija, entuziazmu, tikėjimu. Darbas, kurį šiandien pradedame, turi skatinti mūsų tikėjimą ir žadinti dėkingumą. Tiltai – bendrystės simbolis. Miestas, turėdamas tokią gražią vietą, simbolizuoja, kad mes esame jungiami. Skirtingi krantai, skirtingi žmonės, skirtingi mūsų bendruomenės nariai. Visi jungiami šiuo gražiu simboliu – tiltu“, – kalbėjo dvasininkas.

Išskirtiniai architektūriniai sprendimai

Būsimasis tiltas per Nemuną sujungs Marvelę ir Vilijampolę – nuo Brastos iki Užnemunės gatvės. Abipus krantų įrengtos darbų aikštelės, būsimų atramų vietose įrengti pylimai statybų technikai. Lygiagrečiai vykdoma elektros ir vandentiekio tinklų rekonstrukcija.

Bendras tilto ilgis sieks 417 metrų, o plotis – 23,2 m. Jame išsiteks 4 eismo juostos ir 6,9 m pločio zonos pėsčiųjų bei dviračių takams. Bendra statybų vertė sieks 115 mln. eurų su PVM.

Dar 2018 metais Kauno savivaldybė sudarė sutartį projektavimo darbams su architektūrinės idėjos konkursą laimėjusia architektų komanda „Processoffice“. Pasak jos vadovo Vytauto Biekšos, projekte pavyko užfiksuoti tilto specifiškumą – stengtasi, kad statinys ne tik sujungtų krantus, bet ir atvertų subtilias miesto panoramas.

„Bandėme integruoti krantines, kad susijungtų ir pėsčiųjų, ir dviratininkų infrastruktūra. Šis tiltas – didžiulė galimybė miesto centrui ir Karaliaus Mindaugo prospektui. Vos tik tiltas sujungs krantus, bus galima galvoti apie dar didesnį miesto pritraukimą prie upės pačiame centre. Iš čia puikiai matyti sutekančios upės, atsiveria vaizdinga senamiesčio panorama“, – tikina architektas V. Biekša, pateikęs siūlymą ateityje objektą praminti Santakos tiltu.

Rangos konkursą laimėjo mažesnę darbų kainą tarp dviejų pretendentų pasiūliusi kaimynystėje įsikūrusi statybų bendrovė „Autokausta“. Jos vadovas teigia, jog būsimas tiltas išsiskirs savo architektūriniais sprendimais – turės didžiausius tarpatramius, kurie sieks nuo 72 iki 120 metrų.

„Kapsulės tiltų statybai įkasamos ne kasdien. Šiai dienai jau padaryta apie 20 procentų darbų. Teko susidurti ir su iššūkiais – stipria Nemuno tėkme. Reikėjo suvaldyti srovę, sukalti pagalbinius špuntus. Tiltas statomas ant penkių atramų. Penktosios polius jau turime, ketvirtoji – procese, likusios dar ruošiamos. Aukštis nuo kolonos apačios iki tilto viršaus sieks 35 metrus“, – apie įsibėgėjusius darbus ir tilto parametrus pasakojo „Autokaustos“ generalinis direktorius Juozas Kriaučiūnas.

Apsaugos nuo tranzitinio eismo

Statinio konstrukcijoms rangovai panaudos virš 6 tūkstančių tonų aukštos kokybės plieno, apie 10 tūkst. kub. metrų aukštos klasės betono ir apie 3 tūkst. tonų armatūros. Vykdant darbus bus rekonstruota per 2 km vandentiekio trasų, paklota beveik tiek pat naujos kelio dangos bei 16 km elektros linijų.

Vadinamasis Kėdainių tiltas Kaune savo ilgiu (417 m) nusileis tik M. K. Čiurlionio (475 m) ir Č. Radzinausko – Lampėdžių (446 m) tiltams. Tilto aukštis, nuo kolonos apačios iki tilto viršaus, sieks 35 metrus.

Prieigose suprojektuotos dvi sankryžos. Brastos gatvės pusėje – žiedinė dviejų eismo juostų, o Užnemunės gatvėje nepertraukiamą eismą užtikrins prietilčio viadukas. Čia pat numatyta vandens siurblinė, 30 m ilgio ir 18 m pločio tunelis. Abipus šių arterijų numatytos ir triukšmą slopinančios sienelės.

Objektas ilgainiui sukurs patogesnį ir greitesnį susisiekimą aplenkiant miesto centrą, ypač prisidės sumažinant transporto srautus ties senamiesčiu. Skaičiuojama, kad per parą Šv. Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių sankryžoje pravažiuoja apie 70 tūkst. automobilių ir bent pusė jų pravažiuoja šią vietą tranzitu, judėdami į kitus miesto mikrorajonus.

Tiltas taip pat pasitarnaus ir tankiausiai apgyvendintų mikrorajonų gyventojams – pagerės susisiekimas tarp Šilainių, Vilijampolės ir kitapus Nemuno esančių Marvelės, Aleksoto bei Žemosios Fredos mikrorajonų.

Artėja kiti ambicingi projektai

Pernai Kaunas užsibrėžė tikslą pastatyti 3 tiltus ir vieną viaduką. Jau ryškėja ir naujo pėsčiųjų bei dviratininkų tilto vieta tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos krantų. Čia įrenginėjamos vietos būsimoms atramoms.

Ateityje nuo 258 metrų ilgio tilto atsivers vaizdinga miesto panorama. Tai bus šeštoji jungtis su Nemuno sala, tačiau pirmoji vedanti H. ir O. Minkovskių gatvės bei Aleksoto link.

Dar vieno pėsčiųjų tilto statyba suplanuota tarp Vilijampolės ir Senamiesčio – iš Brastos gatvės link Kauno pilies.

Ašigalio gatvėje, greta magistralės A1, numatyta viaduko statyba. Tai bus patogus išvažiavimas kauniečiams Klaipėdos kryptimi ir tuo pačiu įvažiavimas į miestą iš Vilniaus pusės.