Jei karo metu praradau būstą, ar paskolą reikės toliau mokėti? Specialisto komentaras

Antradienis, 19 balandžio 2022

Prasidėjęs karas Ukrainoje privertė ir Lietuvos gyventojus permąstyti daugelį dalykų ir įvertinti juos iš naujo. Kalbant apie nekilnojamąjį turtą, daugeliui kilo klausimas, kaip elgtis - pirkti, parduoti ar palaukti, ar nėra per daug rizikinga dabar imti būsto paskolą, o kas nutiks, jei nusipirksiu būstą su banko paskola, o karo metu jį sugriaus - ar turėsiu mokėti paskolą bankui? Komentuoja „Capital Credit” vadovė Vita Kazėnienė.

Paskolų brokerių įmonės „Capital Credit” vadovė Vita Kazėnienė pripažįsta, jog prasidėjus karui tikėjosi gerokai didesnio kiekio klientų klausimų, susijusių su būsto finansavimu karo metu. „Žinoma, kadangi mes, kaip paskolų brokeriai, daugiau atstovaujame būsto pirkėjus, tai pirmosios karo dienos buvo pilnos chaoso, pasimetimo ir nesupratimo, kas bus toliau. Stresas ir šokas praėjo. Nebuvo klientų, kurie sakytų „stabdau pirkimą, nutraukim sutartis, nebeieškokim man kreditavimo”. Atvirkščiai. Matome, jog klientai labiau pasitiki mumis kaip profesionalais. Mes esame arčiau žmogaus negu bankų vadybininkai ir pasitikėjimas mumis kaip atstovais bankuose yra labiau išaugęs”, - dalijasi V. Kazėnienė.

Jei karo metu praradau būstą, ar paskolą reikės toliau mokėti? Specialisto komentaras 1

Anot jos, klientų sumažėjimo nėra, keičiančių savo planus klientų taip pat nėra. Viskas vyksta daugmaž tokiame pačiame lygyje kaip ir ankstesniais metais ar mėnesiais. V. Kazėnienė prasitaria, jog dažnai tenka pabūti ir psichologu klientams. Dalis jų pergyvena dėl netrukus galbūt kilsiančių palūkanų normų, karo situacijos Ukrainoje. „Karas pirmiausia kyla mūsų galvose. Kariauja Ukraina su Rusija, mes Lietuvoje nekariaujame. Kol kas situacija pas mus yra stabili ir rami”, sako „Capital Credit” vadovė.

Kas būtų, jei karo metu netekčiau namų, įsigytų su būsto paskola?

Kaip pasakoja V. Kazėnienė, jei karo metu žmonės praranda būstus, dažniausiai į visą procesą įsikiša valstybė. „Kaip pasielgtų mūsų valstybė? Labai tikiu, kad ji taip pat atsakingai pažiūrėtų, jog žmogus turi paskolą, o turto - jau nebe”, - sako „Capital Credit” vadovė ir priduria, jog nereikia skubėti užbėgti įvykiams už akių. Šiandien kiekvienas turime dirbti savo darbą, tai, ką išmanome geriausiai, nes „jei pradės stoti veiklos ir trūkinėti grandinės, visada gali atsirasti tie, kas tuo pasinaudos”.

Jei karo metu būtų sunaikintas turtas, draudimas patirtų nuostolių nekompensuotų. Karas yra force majeure, kai jo metu nutikę įvykiai traktuojami kaip nedraudiminiai. Tokiu atveju pati valstybė sprendžia, kaip tvarkytis su karo padariniais, ir dažniausiai valstybė prisiima atsakomybę, kad suniokotas turtas žmogui būtų atkurtas ar atstatytas. „Kaip būtų konkrečiai mūsų atveju, tikrai negaliu pasakyti. Vis dėl to labai tikėčiau, jog būtų remiamasi senąja pasauline praktika, jog valstybė atstato karo metu prarastą žmonių turtą”, - sako „Capital Credit” vadovė.

O kaip būtų su banko paskola? Anot V. Kazėnienės, tai priklauso nuo banko. Anksčiau kredito sutartyse būdavo aprašytos force majeure sąlygos, tačiau dabar bankai sutartis labai supaprastina, kad žmogui būtų lengviau jas skaityti. V. Kazėnienė pasakoja, jog prasidėjus karui Ukrainoje, ji analizavo kelių bankų sutartis, tačiau nė vienoje jų nerado aprašytos karo situacijos. „Galbūt galima logiškai patiems išmąstyti, jog turto praradimas karo metu yra nedraudiminis įvykis ir niekas nieko nekompensuoja. Manau, tai būtų pačių bankų tiek vidinis, tiek tarpusavio susitarimas, kaip elgtis. Šiuo atveju galime pasidžiaugti, kad mūsų didieji bankai yra skandinaviški, su visai kita kultūra, kitu supratimu ir kitu požiūriu į žmogų. Kaip mažieji bankai elgtųsi tokioje situacijoje, sunku pasakyti”, - savo įžvalgomis dalinasi paskolų brokerių įmonės „Capital Credit” vadovė V. Kazėnienė.