Išmanieji namai – komfortui ir interjero kūrybos laisvei
Architektų biuro „Lava studio“ architektas Mindaugas Leknickas teigia, kad išmaniosios sistemos architekto kūrybai suteikia gerokai daugiau laisvės ir galimybių, tačiau ragina nepamiršti, kad „išmanumo“ atsiradimą būtina numatyti dar projekto pradžioje. Architektas taip pat siūlo tinkamai įvertinti, ar klientui tikrai reikalinga pastatų automatika, ar, jei poreikiai nedideli, pakaks ir paprastesnių sprendimų.
Numatyti projekto pradžioje
Kalbėdamas apie išmaniąsias sistemas, M. Leknickas atkreipia dėmesį į patį terminą: juk ir telefonspynė, vaizdo kamera ar automatinis šviesų įjungimas atsižvelgiant į išorės apšviestumą taip pat įeina į išmaniosios sistemos sąvoką. Vis tik šių technologijų, lengviausiai pritaikomų ir renovuojamuose daugiabučių pastatuose, architektas nelinkęs sureikšminti ir laikyti išmaniąja sistema, nes tai yra tik išmaniosios sistemos mikrodalis, o jų pritaikymas jau pernelyg paplitęs, įprastas.
Pašnekovo nuomone, pradėjus architektūrinį individualaus namo projektą, kuriame numatytos visos inžinerinės sistemos, išmanieji dalykai turėtų būti projektuojami nuo pat pradžių, žingsnis po žingsnio, nes padidėja apimtys.
Dažniausiai įmonė, projektuojanti išmaniąsias sistemas, parengia elektrotechninį projektą, kuris apima vidaus ir lauko jėgos, silpnųjų srovių, ryšių, žaibosaugos, automatikos ir valdymo dalis. Tam taip pat reikalingi integruojamų dalių baigtiniai projektai. M. Leknickas pabrėžia, kad į tai derėtų įsitraukti ir užsakovui, iš anksto turėti aiškius norus. „Netgi mums, architektams, projektuojant sistemas labai svarbu žinoti, kas ir kur bus, galbūt atsiras valdiklių, kurie bus matomi ir gadins interjerą, tad itin svarbu rinktis estetiškus ir tvarius gaminius“, – apie išmaniųjų sistemų reikšmę architekto darbui primena pašnekovas.
Ar tikrai reikia išmaniųjų namų?
Paklaustas apie galimybę įsirengti, pavyzdžiui, vien išmanųjį apšvietimą, M. Leknickas linkęs pasvarstyti, kiek žmogui tokiu atveju apskritai reikia „išmanumo“. Nes gebėjimas per atstumą reguliuoti apšvietimą arba paties jutiklio reagavimas į būvį, judesį ar paros metą dar nėra išmanioji sistema. Tokius apšvietimo patobulinimus šiais laikais galima susikurti gerokai paprasčiau, tam nebūtina įsirengti išmaniosios sistemos – patys šviestuvai jau turi papildomų daviklių, apšvietimo valdymas nesunkiai įmanomas ir telefonu. Anot architekto, „išmanumas“ prasideda atsiradus sistemų integracijai, programavimui, pavyzdžiui, norint, kad šviestuvas valdytųsi su programuotomis scenomis ar pan. Tada reikalingi ne tik telefonai, bet ir mechaniniai daiktai, jutikliniai jungikliai, valdymo blokai. Sistema gerokai sudėtingėja ir ją įsirengti jau nebėra taip paprasta, tačiau specialisto triūsą atperka patenkintas būsto šeimininkas ir išaugęs komfortas namuose – pati gyvenimo kokybė.
Architekto teigimu, jei žmogus tikrai nori išmaniojo namo ir mažesnių eksploatavimo sąnaudų, geriausia įsidiegti visą įrangos komplektą. Įrengus išmanųjį apšvietimą, vėdinimą, klimato, šviesos, laistymo kontrolę, kitų namo sistemų integraciją, galima sutaupyti visų sąnaudų: vandens, šilumos, elektros ir kt.
M. Leknickas pabrėžia, kad Lietuvoje daugelis pamiršta apie kitą labai svarbų aspektą – programos valdymą, nes sukurta sistema nėra baigtinis rezultatas. Būtent valdymas, funkcionalumas, vizualizacijos patogumas užtikrina gerą ir kokybišką patirtį vartotojui, o architektams suteikia gerokai daugiau galimybių – nereikia projektuoti begalės žmogui nepatogių jungiklių, galima visai kitaip, kompleksiškai projektuoti apšvietimą, pritaikyti įvairius sprendinius.
Įsirengia vis dar retai
Architektas pripažįsta, kad jo darbe išmaniojo namo projektai vis dar, deja, gana reti. „Vidurinioji klasė, kuri nori įsirengti moderniau, į šias sistemas investuoja rečiau, nes, nesuvokiant pastatų automatikos teikiamos vertės, sąmatos atrodo santykinai didelės, be to, vis dar yra gana gajų mitų, susijusių su valdymu ar elektros dingimu“, – svarsto pašnekovas.
M. Leknickas atkreipia dėmesį, kad apie išmaniosios sistemos atsiperkamumą galvoti, ko gero, nevertėtų, net jei eksploatavimo sąnaudos gerokai sumažėja. Išmaniosios sistemos, architekto manymu, yra daugiau ne taupymo, o komforto klausimas. Jos taip pat suteikia laisvės interjero architektų kūrybai, pavyzdžiui, suprojektavus išmanųjį apšvietimą, galima išgauti absoliučiai kitų efektų.
M. Leknicko nuomone, ateityje žmonės dažniau įsirengs dalines išmaniąsias sistemas, pavyzdžiui, papildomą vėdinimo valdymą nuotoliniu būdu. Jau ir dabar daugelis žmonių vis dažniau ieško šviestuvų su nuotoliniu valdymu pasitelkiant aplikacijas, kad bent namuose galėtų patogiai susiprogramuoti nesudėtingas scenas ir jas valdyti.
