Anot jos, kompiuteriams suprantami reikalavimai turi būti tiksliai ir logiškai aprašyti – taip, kad kiekviena sąlyga būtų pamatuojama, o sprendimas galėtų būti priimtas algoritmiškai. Tokia sistema užtikrina vienodą ir skaidrų projektų vertinimą, sumažinant skirtingų interpretacijų galimybę.

Lietuvai dar reikia pasitempti

Nors automatizuoto tikrinimo pranašumai – akivaizdūs, Lietuvoje tokios sistemos vis dar nėra plačiai taikomos. Pasak V. Rimšelienės, pagrindinės to kliūtys – istoriškai susiformavusi biurokratinė sistema ir pokyčių baimė.

„Automatizuoti – reiškia keisti nusistovėjusią tvarką, o tai natūraliai kelia pasipriešinimą: atsiranda rizika, kad kai kurios funkcijos taps nebereikalingos, bus reikalaujama naujų kompetencijų, reikės mokytis iš naujo. Tai nepatogu ir kelia vidinę įtampą sistemoje“, – pastebi ekspertė.

Dar viena būtina sąlyga – peržiūrėti pačius projektų derinimo procesus. Kaip teigia BIM ekspertė, šiandien jie dažnai yra painūs, nesistemingi ir sunkiai standartizuojami. „Be esminio jų optimizavimo negalima sėkmingai įgyvendinti automatizacijos. Tik turėdami aiškią, supaprastintą ir skaitmenizavimui pritaikytą struktūrą, galime pradėti kurti ir vystyti kokybišką automatizavimo sistemą.“

Išskaidytas leidimų procesas – ilgesnis kelias iki statybos pradžios

Kiekviena automatizuota sistema remiasi tvarkingais, nuosekliais ir pakartojamais procesais. Tačiau šiandieninė projektų derinimo praktika Lietuvoje, pasak ekspertų, ne tik toli gražu neatitinka šių principų, bet ir trukdo modernizacijai. Sudėtingi, išskaidyti etapai, pertekliniai reikalavimai bei rankiniu būdu vykdomos procedūros kuria chaotišką sistemą, kuriai pritaikyti automatizuotą vertinimą – beveik neįmanoma.

Anot „Alipro“vadovės ir architektės Alinos Kanapėnienės, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. pasikeitusi projektų derinimo tvarka pastebimai apsunkino projektavimo praktiką, ypač rengiant dokumentaciją vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems namams.

„Norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, dabar privaloma parengti dvi atskiras bylas: projektinius pasiūlymus ir techninį darbo projektą. Anksčiau pakakdavo vieno dokumento, o dabar procesas išskaidytas, tapęs ne tik neefektyvus, bet ir nelogiškas. Gavus leidimą po pirmojo etapo – projektinių pasiūlymų vertinimo – statyti vis dar negalima. Tik tada, kai pateikiamas ir patvirtinamas techninis darbo projektas, galima pranešti apie statybos darbų pradžią. Tad kyla klausimas – ką iš tiesų leidžia tas leidimas?“ – svarsto A. Kanapėnienė.

Dar daugiau keblumų, anot jos, kelia tai, kad visas antrasis etapas, susijęs su techninio darbo projekto teikimu, vis dar vykdomas rankiniu būdu. Nėra jokių automatinių formų, todėl kiekvieną kartą tenka iš naujo suvesti tuos pačius duomenis apie užsakovą, projektą ir kitą informaciją.

„Tai ne tik beprasmiškai eikvoja laiką, bet ir didina žmogiškųjų klaidų tikimybę. Šie pakeitimai pailgino visą procesą – laikas nuo projektavimo pradžios iki realių statybų dažnu atveju pailgėja net dvigubai“, – aiškina architektė.

Pertekliniai reikalavimai – nuo neįgyvendinamų normų iki teorinių sprendinių

Pasak A. Kanapėnienės, sudėtingą situaciją dar labiau blogina pertekliniai reikalavimai, kurie dažnai verčia projektuotojus koreguoti racionalius, technologiniu požiūriu pagrįstus sprendimus. Anot jos, viskas daroma vien tam, kad būtų atitinkami formalūs reglamentai.

„Pavyzdžiui, A++ energinio naudingumo klasės namo langams taikomas šilumos laidumo koeficiento reikalavimas – 0,8. Tačiau langų gamintojai pripažįsta, kad tokio parametro pasiekti neįmanoma“, – sako architektė.

Dar vienas dažnas atvejis – priešgaisrinio rezervuaro įrengimo reikalavimas sklype, kai šalia nėra hidranto ar natūralaus vandens šaltinio. „Nors tokiems rezervuarams keliama tiek daug apribojimų, be to, jie fiziškai netelpa į sklypus, vis tiek reikalaujama juos projektuoti. Ir tai daroma suprantant, kad realybėje jie nebus įrengiami“, – pažymi A. Kanapėnienė.

Architektės teigimu, daugiausia iššūkių ir kyla derinant projektus: padaugėjo pačių įvairiausių reikalavimų, gerokai pailgėjo derinimo laikas – net iki kelių mėnesių. Ji įsitikinusi, kad automatizuojant statybos projektų derinimą, šis procesas pastebimai sutrumpėtų.

Pranešimas žiniasklaidai