„Nors praėjusieji metai išsiskyrė ir audrų gausa, ir tikrai dideliu gaisrų skaičiumi, visgi gamtos jėgų ir gaisrų padaryti nuostoliai buvo mažesni ir neprilygo buitinių vandens avarijų padariniams. Tad iš pažiūros toks trivialus dalykas, kaip trūkusios vandens padavimo žarnelės ar vamzdžių avarijos butus ir namus niokojo labiau nei stiprūs vėjai ar sunkiai valdomos gaisrų liepsnos“, − komentuoja Mantas Norkus, „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas. 

Pasak eksperto, užliejimo priežastys būna įvairios – vandens arba nuotekų tinklų avarijos, buitinės technikos, pavyzdžiui, skalbimo mašinų, indaplovių gedimai, vandens padavimo ir šildymo sistemų avarijos. Užliejimai vandeniu nutinka ir dėl nekokybiškų tualetų ir vandens maišytuvų pajungimo prie vandentiekio žarnelių. Nereti ir nelaimingi atsitikimai buityje – apversti didesnės talpos vandens indai ar talpyklos, užsimiršus perpilta vonia. 

„Nutikus būsto užpylimui, kartu su būsto apdaila dažnai ir nukenčia buitinė technika, baldai, paveikslai, namų elektronika, kompiuterinė technika. Vidutinė užliejimo vandeni žala siekia apie 830 eurų, tačiau pasitaiko ir tikrai didelių žalų. Pernai didžiausia vandens padaryta žala namų turtui siekė 38 tūkst. eurų“, − sako M. Norkus. 

Rizika sugadinti ir kaimynų turtą

Ekspertas pažymi, kad svarbu prisiminti ir tai, kad užliejimo atveju nukenčia ne tik būsto šeimininkai, pas kuriuos įvyko buitinis incidentas ar nelaimingas atsitikimas, bet ir kaimynai. 

„Jei įvykis nutinka viršutiniame būsto aukšte ir kurį laiką namuose nėra žmonių, kurie galėtų pastebėti nelaimę – vanduo galimai prasiskverbs net per kelis aukštus žemyn, todėl nukentės ir kelių žemiau esančių kaimynų būstas bei turtas jame. Brangiausi ir skaudžiausi nuostoliai ir nutinka būtent tada, kai nieko nėra namuose“, − pažymi M. Norkus.  

Pasak jo, taip pat reiktų žinoti, kad daugiausia žalos sukelia užpylimai karštu vandeniu − po tokio incidento beveik visuomet į sienas ir lubas įsimeta pelėsis, kurį panaikinti yra labai sudėtinga ir nepigu. 

Kaip išvengti nelaimės

Turint galvoje, kad laikas šiuo atveju yra pats didžiausias priešas, ekspertas pataria išvykstant iš namų užsukti ir patikrinti vandens čiaupus, o dar geriau – užsukti karšto ir šalto vandens įvadus į butą.

„Jei nelaimė nutiktų pas kaimynus – verčiau išvykstant iš elektros tinklo išjungti prietaisus, nes jie gali būti sugadinti. Atostogų, ilgųjų savaitgalių laikotarpiu nuostolių būna daugiau, todėl jei planuojate išvykti bent kiek ilgesniam laikui, verta atsižvelgti į tokias smulkmenas“, – pataria M. Norkus. 

Anot eksperto, išvengti užliejimų rizikos gali padėti tvarkinga ir prižiūrėta santechnikos įranga. Ją vertėtų reguliariai tikrinti, ypač senesnės statybos pastatuose, kuriuose jos nusidėvėjimas natūraliai yra didesnis. 

„Įvertinti reikėtų ne tik bute esantį vandentiekį, šildymo bei nuotekų sistemas, bet ir pasirūpinti viso namo vamzdyno apžiūra. Kelis dešimtmečius tarnaujantys vamzdžiai jau būna nusidėvėję, todėl reikėtų su kaimynais sutarti dėl jų priežiūros ir galimo atnaujinimo“, – sako „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas M. Norkus.

Pranešimas žiniasklaidai