Būsto draudimas: ar tikrai jis būtinas?

UADBB „Giantus draudimas” vadovas Rytis Kriūnas sako, kad būsto draudimas ir automobilio draudimas yra du skirtingi draudimo produktai, dengiantys skirtingas rizikas. Kas juos sieja? Tai būtent „draudimas”. „Kiekvienas savo finansine ateitimi besirūpinantis tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, turėtų tas rizikas valdyti ir suprasti, kad netikėtai nutikus kokiam nors atvejui, finansinė našta užguls pečius, ir būtų patogu bei naudinga turėti draudiminius įrankius, kurie padėtų tą naštą sumažinti”, - sako R. kriūnas. Būsto draudimas ir automobilių draudimas yra panašūs tik tuo, jog jų tikslas - atlyginti patirtus nuostolius. Skiriasi šių draudimų objektai, rizikos, draudžiamieji įvykiai. Skiriasi ir tai, kad vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas, o būsto draudimas - ne. Tačiau yra situacijų, kai nekilnojamojo turto savininkas privalo turėti vienokį ar kitokį draudimą.

Kada draudimas yra privalomas?

UADBB „Giantus draudimas” vadovas R. Kriūnas primena, kad yra keli atvejai, kai nekilnojamojo turto savininkai privalo apdrausti savo turtą.

Jei žmogus stato namą ir kotedžą, kurio plotas yra didesnis nei 80 kv.m, jis privalo apsidrausti statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimu. Deja, daug žmonių, kurie statosi namą, apie tai nežino, o kai sužino, jau tenka skubėti apsidrausti. Be šio draudimo nebus įmanoma Registrų centre užregistruoti būsto baigtumo daugiau nei 80 procentų.

Civilinės atsakomybės draudimas atlygina žalą, padarytą tretiesiems asmenims, jų sveikatai ar turtui, pavyzdžiui, jei statybininkai ką nors sužalotų ar pastatyta konstrukcija kristų ir ką nors apgadintų ar sužeistų.

Kitas dažnai pasitaikantis atvejis, kai nekilnojamojo turto savininkas privalo būti apdraudęs savo turtą - jei būstas yra perkamas su būsto paskola. Bankas, išduodamas paskolą būstui įsigyti, paprastai reikalauja, kad savininkas jį apdraustų. Tokiu būdu bankas suvaldo savo riziką bei pasirūpina ir klientu, kuris turėtų būti susikoncentravęs į būsto paskolos grąžinimą, o ne ieškotų pinigų patirtų ar tretiesiems asmenims padarytų nuostolių atlyginimui.

„Kiekvienas savo ateitimi ir savo šeima besirūpinantis asmuo turėtų būti apdraudęs savo nekilnojamąjį turtą, nes nuostoliai gali būti labai dideli. Vidutinė žala, išmokama nekilnojamojo turto draudimą turintiems asmenims, svyruoja nuo 800 iki 1000 eurų”, - sako R. Kriūnas. „Verta pagalvoti, ar būsi pasiruošęs tokią sumą paaukoti. O gal geriau sumokėti draudimo įmoką ir ilgą laiką būti saugiam?”

Būsto ar turto draudimas?

Nemažai žmonių kyla klausimas, kurią draudimo rūšį pasirinkti - būsto ar turto draudimą. Kuo jie skiriasi? „Būsto ir turto draudimas yra du skirtingi dalykai”, - sako UADBB „Giantus draudimas” vadovas. „Nekilnojamojo turto draudimas yra „sienų” draudimas, t.y. Draudžiama viskas, kas yra nekilnojama: sienos, stogas, durys, langai ir pan. Turto draudimas - draudimas kilnojamojo turto, esančio tiek paties nekilnojamojo turto viduje, tiek pagalbiniuose pastatuose ar aplink esančioje teritorijoje.

Anot R. Kriūno, dažniausias atvejis, kai kreipiamasi į draudimo kompaniją dėl nuostolių atlyginimo - buto užliejimas. Gyvenant daugiabutyje labai pravartu turėti civilinės atsakomybės draudimą, kuris padengs nuostolius, padarytus kaimyniniams butams, jei jūsų bute trūks koks vamzdis ar žarna ir išsilies vanduo. Šis draudimas taip pat padengs žalą kaimynams gaisro atveju. Tuo tarpu nekilnojamojo turto draudimas atlygins patirtus nuostolius, jei užlies ar kitaip apgadins jūsų butą.

Pradinio įnašo draudimas

Perkant nekilnojamąjį turtą, ypatingai pandemijos metu, kyla daug baimių ir rizikų: kas nutiks, jei prarasiu darbą ir nebeišgalėsiu mokėti būsto paskolos? O jei statytojas dings su mano sumokėtu avansu? Apskritai finansinių pasekmių ar nuostolių draudimas (angl. „Payment Protection Insurance” PPI) rinkoje egzistuoja, tačiau Lietuvoje tokio produkto kol kas nesiūlo nė viena draudimo bendrovė. Anot R. Kriūno, jau yra keli draudikai, rimtai susidomėję tokį produktą pasiūlyti ir Lietuvos rinkai.

Kaip tai galėtų veikti? Jei yra perkamas dar nepastatytas butas ar namas, kurio statybos planuojamos baigti po metų ar dvejų, kyla rizika, jog per tą laiką pasikeis pirkėjo situacija (praras darbą ar sumažės pajamos ir bankas nebefinansuos perkamo turto) arba subankrutuos pats statytojas ir pirkėjas praras sumokėtą pradinį įnašą, kuris gali svyruoti nuo 5000 eurų iki 10 000-15 000 eurų. UADBB „Giantus draudimas” vadovas R. Kriūnas mano, kad patiems draudikams siūlyti tokį draudimą gali būti per daug rizikinga, todėl jį galėtų siūlyti vystytojai kartu su perkamu turtu. „Tarkime, žmogus perka iš vystytojo butą už 100 tūkst. eurų. Vystytojas jam pasiūlo už kelis šimtus įsigyti pradinio įnašo draudimą, kurio dėka, nutikus nenumatytam atvejui - darbo netekimui, didesnei ligai ar paties vystytojo bankrotui, - žmogus atgauna sumokėtą pradinį įnašą. Tokiu būdu yra suvaldoma rizika ir žmogaus pečių neužgula prarastų pinigų našta”. R. Kriūno manymu, toks draudimo produktas būtų naudingas ir vystytojams, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebaigtų pradėto projekto ir privalėtų grąžinti iš žmonių surinktus įnašus. Tokio draudimo kaina priklausytų nuo sumokėto pradinio įnašo - tai galėtų būti 6-8 proc. sumokėto pradinio įnašo.

Su rizika prarasti įmokėtą sumą pinigų susiduria apie 5 proc. pirkėjų. Žmonės, sumokėję pradinį įnašą už būstą, vėliau jo nebegali įsigyti dėl įvairių priežasčių: pasikeičia jų finansinė situacija, bankas nesuteikia paskolos, vertintojai įvertina perkamą objektą per maža suma ir susidaro didelis skirtumas tarp objekto kainos ir vertintojų nustatytos vertės, kurį reikia padengti iš savų lėšų, kurių dažnai nėra. R. Kriūno teigimu, kelių šimtų eurų įmoka perkantiems nekilnojamąjį turtą už keliasdešimt ar šimtą tūkstančių eurų nedarytų didelės įtakos, o suvaldytų pakankamai didelę ir reikšmingą riziką. Taip pat vystytojams, siūlantiems tokią paslaugą, padėtų sukurti pridėtinės vertės klientams, nes jais būtų pasirūpinta visapusiškai.

Ar šiandien galima apdrausti bet ką?

UADBB „Giantus draudimas” vadovas R. Kriūnas pasakoja, kad apskritai draudimas yra viena seniausių verslo šakų, kurios ištakos siekia senuosius Anglijos laivybos laikus, kai buvo pradėti jūromis gabenti brangūs kroviniai ir atsirado draudimo poreikis. Nuo to laiko draudimas stipriai evoliucionavo ir šiandien yra daugybė įvairiausių rizikų, kurias draudimas dengia. Galima apdrausti daug ką, nuo civilinės atsakomybės ar vadovo teisinės atsakomybės iki vestuvių draudimo nuo blogo oro ar neatvykusių muzikantų. „Neseniai susidūriau su įdomesniu variantu. Užtikau, kad vienoje iš Europos valstybių draudimo kompanija specializuojasi tatuiruočių draudime. Toks draudimas atlygina patirtus nuostolius įsimetus infekcijai arba esant reikalui perdaryti tatuiruotę, jei klientas nėra patenkintas galutiniu rezultatu”, - pasakoja R. Kriūnas.

Šaltinis: ziniuradijas.lt