Atstumai statant gyvenamąjį namą. Ar nepažeidžiate įstatymo?
Kiekvienam planuojančiam gyvenamojo namo statybą savo sklype kyla klausimų dėl turimų išlaikyti atstumų bei sklypo reljefo nuolydžio formavimo norint išvengti nemalonumų su kaimynais. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikia koncentruotą ir tikslią informaciją, itin svarbią visiems statytojams.
Statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei jų priklausinių ir inžinerinių tinklų statybą reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, kurio 8 priede yra nustatyti reikalavimai statinių išdėstymo sklype gretimų sklypų atžvilgiu: reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Šiame punkte nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą.
Reikalavimai statant pastatus taip pat nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 punkte.
Projektuojant gyvenamąjį namą ir nustatant atstumą iki sklypo ribos taip pat turi būti vertinami ir gaisrinės saugos reikalavimai bei įgyvendinami teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai.
Atvejai, kada privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai), nurodyti STR 1.05.01:2017 7 priede.
Taip pat žinotina, kad teisės aktai nereglamentuoja galimo aukščių skirtumo tarp besiribojančių žemės sklypų ir nėra nustatytos prievolės gauti rašytinius besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimus dėl žemės sklypo formavimo. Tačiau pažymime, kad pagal STR 2.02.09:2005 9.5 punktą, didžiausias sklypo reljefo nuolydis – ne didesnis kaip 12 %. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.). Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje:
- yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan.;
- nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir panašiai. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.
Šaltinis: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija
