Ar Kaunas vejasi Vilnių?

G. Natkevičius: Vilnius, aišku, yra pirmas miestas, nes sostinė visada traukia dėmesį, telkia valstybines institucijas, studentus, užsieniečius, kitiems miestams su tuo sunku konkuruoti, bet, žvelgdamas iš savo, kaip architekto, pozicijos, galiu pasakyti, kad tas perdėtas dėmesys, ypatinga paveldo, įvairių kitų objektų apsauga trukdo plėstis sostinei kaip miestui. Čia dažnai įvairūs statybos darbai susiduria su pasipriešinimu, pavyzdžiui, dabar plačiai aptarinėjamas sustabdytas Misionierių sodų projektas, visuomenė taip pat neretai neigiamai reaguoja į naujus projektus, lyg kas nors bandytų nugriauti pačią Gedimino pilį.
O Kaunas, būdamas antru miestu, kur kas laisvesnis savo mąstymu, liberalesnis, čia kur kas mažiau visokių nesuprantamų draudimų. Aš tai vertinu kaip pranašumą prieš sostinę. Be to, Kaune beveik nėra to neigiamo požiūrio, kad verslas yra blogis, o verslininkai siekia tik pasipelnyti, kuris dabar itin gajus visuomenėje. Aš čia matau ryšį ir su tuo, kad į mero postą Kaune atėjo žmogus iš verslo, atsirado dialogas. Lyginti Kauną ir Vilnių – kaip lyginti du Olandijos miestus Amsterdamą ir Roterdamą. Nuvažiuoji į Amsterdamą – viskas gražu, istoriškai išsaugota, nėra per daug modernios architektūros, o tada – į Roterdamą. Tai uostas, tikrai nėra pirmas miestas šalyje, bet iš nuostabos atvimpa žandikaulis: aukščiausios klasės architektūra, drąsiausi projektai, tokia idėjų drąsa, kad pasijunti tarsi kosmose.

 {igallery id=7845|cid=99|pid=1|imgids=770}

Ir Lietuvoje miestai kasmet auga bei gražėja. Kokie Kauno plėtros prioritetai?

N. Valatkevičius: prioritetas – esamų gyvenamųjų zonų ir istorinių miesto dalių kokybės gerinimas, ypač daugiabučių miegamųjų rajonų būklės gerinimas ir renovavimas.
Stebima tendencija, kad į plėtojamas periferines zonas pietrytinėje ir šiaurės vakarinėje miesto dalyse ieškodami patogesnio šiuolaikiško būsto keliasi jauni, darbingo amžiaus gyventojai, skirtingai nei centrinėse miesto dalyse ar senuose stambiaplokščių daugiabučių namų rajonuose.
Šiuo metu aktyviausia gyvenamojo tipo būsto plėtra vyksta keliomis kryptimis: miesto pakraščiuose statomi vienbučiai, dvibučiai, o daugiabučių kvartalai arčiau miesto centro – prie Brastos, Krėvos, Šeštokų ir Kiečių gatvių.
Esant didesnei mažaaukštės statybos plėtrai bei paklausai, miesto periferinėse zonose sumažinamas daugiaaukščių namų statybai skirtų didelio užstatymo intensyvumo teritorijų plotas, vietoje jų numatant mažaaukštei statybai skirtas mažo užstatymo intensyvumo teritorijas.
Naujų daugiabučių plėtra yra galima didelio užstatymo intensyvumo teritorijose Linkuvoje bei mišraus užstatymo teritorijose Kazliškiuose bei Rokuose (Armališkėse). Individualių namų statybai skirtos neužstatytos teritorijos periferinėse miesto dalyse: Romainiuose, Sargėnuose, Kazliškiuose, Birutėje, Rokuose, Vaišvydavoje.

{igallery id=9220|cid=99|pid=1|imgids=771}

Kaunas aktyviai vilioja investuotojus, kas savaime skatina naujų verslo centrų, kitų komercinių patalpų atsiradimą.

N. Valatkevičius: skirtingai nei pramonė, komercinės įmonės, nepaisant tam tikrų jų koncentracijos zonų, neformuoja išskirtinių funkcinių rajonų. Išskirtine miesto dalimi galima įvardyti tik miesto centrą, o prioritetinės kryptys – prie aplinkkelių ir Naujasodžio regeneracija.
Pagal „susitraukiančio“ miesto koncepciją šiuo metu Kaune administraciniai pastatai planuojami miesto centre – buvusiose pramoninėse apleistose teritorijose, o sandėliavimo – prie aplinkkelių ir Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ).

{igallery id=3751|cid=99|pid=1|imgids=772}

Kiekvienas miestas neišvengiamai turi priimti sprendimą, kas svarbiau: išsaugoti SENA ar rinktis NAUJA. Kaip sprendžiate šią dilemą?

G. Natkevičius: beveik visas Kauno centras yra užstatytas dviejų aukštų nameliais su mansardomis. Sutikite, šiais laikais didmiesčiui tai nėra solidu. Jeigu miestas nesilygiuoja į provinciją, tai nori nenori centre turi būti ir pastatų, ir biurų, ir žmonių koncentracija. Kaip tai padaryti, jeigu bus aklai saugomos dviejų aukštų trobelės? Žinoma, čia aš sutirštinu šiek tiek spalvas...
Kaunas prieš kurį laiką išgarsėjo pastato „stiklainio“ istorija. Tai kaip koks nuotykis, kuris dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo labai aptarinėjamas, visur akcentuojamas.
Jeigu į tai pažiūrėsime profesionaliai, nieko tokio įspūdingo ten nebuvo – nei tas pastatas yra kažkoks labai blogas, nei kažkoks labai geras. Bet kalbant apie pačią tendenciją, tai, mano manymu, architektas ar architektai tuo metu bandė rasti šiuolaikišką miesto plėtros būdą ir tai sulaukė didžiulio pasipriešinimo. Tačiau tai jau praėjęs etapas, dabar tokių dalykų daug pridaryta ir niekas nemato problemos. Ir visuomenė turi kada nors persilaužti.
Šiuo metu Kaune tikrai nematau didelių bėdų, priešingai – dabar labai daug energingos architektūrinės veiklos, labai daug statybų, įdomu, kaip atrodys miestas, kai visa tai baigsis.

Pastaruoju metu Kaunas aktyviai kovoja su nelegaliomis statybomis ir kitais savavališkai pastatytais objektais, kurie darko bendrą vaizdą. Tai duoda naudos?

N. Valatkevičius: savavališkos statybos jau savaime yra miesto problema, todėl, nors tai labiau kitų institucijų kompetencija, savivaldybė ėmėsi iniciatyvos ir aktyvūs veiksmai bei sprendimai tikrai atlieka reikšmingą prevencinį darbą šiuo klausimu.

Kauno ateities vizija: koks bus miesto veidas po kelerių ar keliolikos metų?

G. Natkevičius: anksčiau, kalbant apie miestų plėtrą, buvo skaičiuojama, kur stovi daugiau kranų. Kaune šiuo metu statoma apie 150 tūkst. kv. m vien biurų patalpų, o kur dar kitokios paskirties pastatai. Jie dabar kyla ir kol kas mes jų dar nematome, bet po kokių pusantrų metų visos šios statybos taps... naujais blizgančiais statiniais. Manau, tai turėtų atrodyti įspūdingai, tiesiog įdomu sulaukti, kai viskas bus įgyvendinta, ir kaip pasikeis Kauno veidas.
Apskritai, šiuo metu vyksta įdomi ir reikšminga veikla mieste: planuojama pastatyti net 3 naujus tiltus, paskelbti du tarptautiniai konkursai – Nemuno saloje planuojama statyti Nacionalinį mokslo ir inovacijų centrą „Mokslo sala“, o Nemuno pakrantėje turėtų iškilti modernus M. K. Čiurlionio koncertų centras. Konkursus organizuoja tikrai aukšto lygio profesionalai. Linkėčiau, kad Kaunas neprarastų tempo ir sveiko ūkiško požiūrio, kuris dabar yra. Klaidų, be abejo, visada bus padaroma. Bet kas tai yra? Tai tik pastatai, nepavykusius ateityje bus galima nugriauti ar rekonstruoti, tačiau taip atsiranda galimybė mokytis ir... augti miestams.
N. Valatkevičius: ateityje Kauną matome kaip dinamišką miestą, kuriame gausu pramonės objektų, verslo centrų, neužmirštant žaliųjų erdvių, vyksta parengiamieji darbai tapti Kultūros sostine 2022 m., išsaugoti ir puoselėti modernizmo architektūrą bei panaudoti šiuos pastatus visuomenės ir miesto reikmėms. Esame jaunas, energingas miestas, turintis didelių ambicijų.

TEKSTAS – Aistės Jasinskaitės

Šaltinis: ntnaujienos.lt